-=-

kodėl kiekviena diena prasideda ir baigiasi taip pat? kodėl žmogus negali amžinai gyventi su šypsena veide? kodėl gyvename tik tam, kad gyventume, o ne tam kad džiaugtumėmės kiekviena gyvybės akimirka? kiekviena dienos žingsnį palydi daug klausimu, i kuriuos atsakymai yra tik retoriniai.. o kaip norėčiau, kad tie atsakymai būtų gyvi mano mintyse, galvoje.... Į visus klausimus rasti tinkamą atsakymą yra be galo sunku.. aš jau pavargau ieškoti atsakymų į retorinius klausimus... Kas gali padėti man šypsotis? Ar bent padėti atsirasti šypsnį lūpų kampučiuose?.. Meilė? Pasiaukojimas? Draugai? Artimieji? ne.. tai galiu padaryti tik aš.. Mane gali tik palaikyti, ar paguosti, tačiau viską padaryti turiu aš PATI... kaip įstengti gyventi su visais taikiai? Tai tikriausiai neįmanoma... Ačiū, už tai, kad esate šalia, kai man to labiausiai reikia. Ačiū, kad sugebate nematomomis rankomis apkabinti, kai man be galo sunku... Ačiū, kad tylite kartu su manimi, kai man to labiausiai reikia.. Ačiū, už tai kad esate.. Tiesiog nuoširdus AČIŪ..